Chapter Text
Buvo šalta žiemos rytas Gaivą atidarinėjo savo kabinete langus kai įėjo Jolanta. Jos aukštakulniai skambantys per visą kabinetą. Gaiva žinojo kas įėjo net neatsisukus, nes tai buvo jau įprasta. Gaiva atidariusi paskutinį langą apsisuko ir pamatė aukštesniąją moterį jai trisdešimt centimetrų nuo veido.
- gal norėtum šiandien po darbo kartu pareit su manim namo?- klausia ji - galėtume pavakarieniauti, išgert vyno…..
Gaiva įdėmiai klausėsi kaip noriai kalba kita.
- galėtume, aš vistiek neturiu ką veikti namie,- atsako Gaiva, jos mintys vėl nuklysta į nesenas skyrybas.
-Puiku! Ateisiu pasitikti taves po septynių pamokų, ar tinka ?- smalsiai klausia blondinė.
-Tinka, norėjau su tavim ir pasikalbėti..- nuleidžia akis Gaiva
-Apie ką?- klausia Jolanta, ji žino, kad Gaiva nesenai išsiskyrusi ir turbūt nori pasidalinti tuo ką jaučia.
- Ai, vakare pasakysiu, o dabar eime iki mokytoju kambario, be to ką mes čia šalsim.- Nusijuokia Gaiva
Jos abi susikibusios rankomis ir Jolanta su taše kitoje rankoje eina koridoriais. Rytas ankstus, šaltą, tai jos netiki, kad bus daug kas pamatytu jas susikibusias. Gaiva ramina aukštakulnių skambesys ir jų smagūs šnekučiavimai. Koridoriai tylus aidi tik jų juokas.
Pasiekus mokytojų kambario durys jos paleidžia viena kitai ranką prieš įeinant į vidų. Pirma įeina Jolanta, o Gaiva įeina pora žingsniu atsilikdama. Gaiva nupėdina į priekambarį kavos. Mašina suryja jos 50ct greičiau, nei vaikas bandelę ir pradeda virti normali kavą. Ji nebuvo šauni, bet ir nebuvo padibaisėtina.
Tuo metu Jolanta prieina prie lentos kuri užėmė visa sieną ir minutę skaito kol sugrįžta Gaiva su kava. Jos abi susėda ant sofos ir žino, kad prasidėjo dar vieną ilga diena darbe. Bet joms tai nebuvo svarbu, nes kas laukė po darbo bus nuostabu.